Konferencija „Etninės kultūros integracija ugdymo procese"

Konferencija, suteikusi galimybę pedagogams pabūti drauge ir pamąstyti apie etninės kultūros reikšmę jaunajai kartai

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie etninę kultūrą. Vieniems ji labai gilus ir prasmingas tautos dvasinio pasaulio išmanymas, o kitiems tiesiog atgyvena, nemotyvuojanti žmogaus gyventi modernioje visuomenėje. Kaip bebūtų, kalbant apie etninę kultūrą, abejingų nebelieka...

Pagrindiniai tradicinės kultūros perdavimo šaltiniai - tai šeima ir mokykla. Taigi mokytojui keliamas sudėtingas uždavinys, kaip išsaugoti savo kultūros paveldą neprarandant jo savitumo ir kaip jį integruoti į šiuolaikinį gyvenimą. Tai nėra lengva. Nuo pedagogo meistriškumo ir kompetencijos priklauso visapusiškos asmenybės ugdymas.

Šias etnokultūros problemas lapkričio 19 dieną gvildeno Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytojai konferencijoje „Etninės kultūros integracija ugdymo procese". Mokytojai skaitė pranešimus apie tai, kaip jie integruoja etninę kultūrą dėstomo dalyko pamokose.

Konferencija pradėta pristatant A. Urmanavičienė knygą „Vakar austa - nūnai nepamiršta" ir skaitant pranešimą „Bendrųjų kompetencijų ugdymas etninės kultūros pagrindu" (lektorė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Volungevičienė).

Istorijos mokytoja Virginija Svinkūnienė skaitydama pranešimą „Kraštotyrinė veikla etninės kultūros ugdymo procese" pabrėžė, kad etninės kultūros pažinimas padeda geriau suprasti tautos istoriją bei suvokti jos kaitą.

Apie gamtos mokslų ir etnokultūros integravimo galimybes kalbėjo fizikos mokytoja Vaida Bielevičienė. Mokytoja kalbėjo, kad gamtos mokslus ir etninę kultūrą sieja labai glaudus ryšys. Juk iš kartos į kartą užkoduotomis formomis perduotas pasaulio aiškinimas, dangaus šviesulių įvaizdžiai įžvelgiami audinių, drožinių, darbo įrankių ornamentuose. Etnine kultūra galima pasinaudoti siekiant mokinius sudominti ir parodyti, kad žmonės nuo seno bandė daugiau sužinoti apie save ir pasaulį, sukaupti kasmet besikartojančios gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninių bei astronominių reiškinių stebėjimo faktus, suvokti žmogaus ir

gamtos tarpusavio priklausomybę.

Etninė kultūra tiesiogiai siejasi su gimtosios kalbos, jos įvairovės pažinimu, tad lietuvių kalbos mokytoja Gitana Ivanauskienė kalbėjo apie tai, kad tautą jungianti bendra kalba ir tautos etninės kultūros ugdymas turi bendrą tikslą - formuoti asmenybę, gebančią gimtąja kalba perimti kultūros paveldą, kurti tautos kultūrai svarbias vertybes bei reikšti savosios egzistencijos prasmę. Pabrėžė, kad nacionalinės literatūros pažinimas pradedamas nuo tautosakos, kurios kūrybiniai principai, įvaizdžiai, ženklai ir kitos ypatybės įkvepia grožinę literatūrą.

Pradinių klasių mokytoja A.Vitkauskienė pristatė, kaip etnokultūra integruojama pradinio ugdymo etape. Mokytoja akcentavo, kad didžiausią ugdomąjį poveikį vaikams daro ta veikla, kuri jiems įdomi, plečia akiratį, kurioje jis pats aktyviai reiškiasi. Ruošimasis tradicinėms šventėms, kaip tik tokia veikla, kuri teikia džiaugsmo ir malonių išgyvenimų. Tad besiruošdami šventėms mokiniai mokosi bendrauti, geriau pažinti save, juos supančią aplinką, įsiklausyti į kito nuomonę, jaučia darbo džiaugsmą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Biologijos mokytoja Danutė Zarauskienė dzūkų tarme nuotaikingai papasakojo apie vyriškus ir moteriškus darbus. Mokytojos pasakojimas visiems pažadino daug teigiamų emocijų.

Vėliau mokytojai užsiėmė praktine veikla. Mokytoja Raimonda Šilalienė mokė kepti grikinę babką, technologijų mokytojai Rima Jomantienė ir Raimondas Jomantas parodė drožybos bei karpinių meno subtilybes - pamokė, kaip patiems išdrožti nesudėtingą darbelį ar iškirpti dailų karpinį. Mokytoja Rasa Aleksandravičienė mokė nusipinti iš vytelių ir šiaudų kalėdinę dekoraciją - angeliuką. Mokytojų pintos dekoracijos papuoš gimnazijos Kalėdų eglę.

Konferencijos pabaigoje choreografijos mokytoja Neringa Vekeriotaitė ir muzikos mokytoja Daiva Laniauskienė pamokė šokti liaudies šokių -„Bitelė-grikis" ir „Kiaulė grikiuose".

Ši konferencija gimnazijos mokytojams suteikė galimybę pabūti drauge, pabendrauti, pamąstyti apie savo tautos dvasines vertybes, apie jų perteikimo svarbą jaunajai kartai - tokiai inovatyviai, moderniai ir žingeidžiai.

Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui Giedrė Volungevičienė

Nuotraukos mokytojo Raimundo Jomanto