Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija

Pasveikinkite rajoninių olimpiadų laimėtojus

  • Paskelbė:
  • Paskelbta: 2015-01-19
  • Kategorija: Renginiai

WE DID IT!

One language sets you in a corridor for life. Two languages open every door along the way"

(Frank Smith)

Sausio 14 dieną įvyko kasmetinė rajoninė anglų kalbos olimpiada 11 klasėms. Antroje ir trečioje vietoje palikęs Simno ir Miroslavo gimnazijų mokinius, į pirmąją vietą iškopė mūsų gimnazistas Laurensas Vitkauskas !!!

Jis dalyvaus respublikinėje anglų kalbos olimpiadoje, vyksiančioje Vilniuje vasario 28 dieną.

Mokytoja Stasė Vitkauskienė

Sausio 7 dieną vyko epistolinio rašinio konkursas „Parašyk laišką, kokiame pasaulyje norėtum gyventi?"

Rajoniniame konkurse dalyvavo šešių gimnazijų mokiniai. Mūsų gimnazijos 7b klasės mokinės Austėjos Ivanauskaitės rašinys išrinktas vienu iš geriausių darbų ir išsiųstas į respublikinį turą.

Miela drauge,

aš labai tavęs pasiilgau ir pamaniau, kad parašysiu tau laišką, kokio dar niekada niekam nerašiau. Šiandien besėdėdama prie didelio medinio stalo išgirdau, kaip į langą dideliais lašais trenkiasi lietus. Jis iš pradžių tarsi riaumojantis žvėris bloškia savo įtūžį į stiklą, o vėliau tarsi sraunus, bet visai nepavojingas mažas upeliukas nuteka langu žemyn į didžiąją žemę kaip begalinis kelias... Kaip kelias, vedantis žmogų pas kitą žmogų, kaip mane pas tave...

Mama ir tėtė darbe. Norėtum paklausti, kodėl aš ne mokykloje, juk dabar gruodžio 20 diena... Atsakysiu: sergu - skauda galvą, gerklę, kankina pakilusi temperatūra... Nežinau, gal kankinantis kūną ir sielą karštis ar dar kažkas paskatino mane pamąstyti, kokiame pasaulyje aš norėčiau gyventi? Ir, žinai, pagalvojusi suvokiau, kad nieko nėra svarbiau ir gražiau šiam pasauly už dorą ir nuoširdų žmogų. Noriu gyventi tarp žmonių, gebančių ištiesti vienas kitam pagalbos ranką, tarp drąsių, ryžtingų, atkaklių asmenybių, kurios savo darbais įkvepia kurti geresnį pasaulį.

Ne taip seniai pasaulį apskriejo žinia, kad Oslo rotušėje Nobelio taikos premiją gavo žmogaus teisių gynėja septyniolikmetė moksleivė Malala Yousafzai iš Pakistano ir kovotojas dėl vaikų teisių iš Indijos Kailashas Sutyarthi. Indas net 35 metus kovoja už tūkstančių vaikų teisę į vaikystę. Neįtikėtina, ar ne?!

Miela drauge, ar ir tau sunku patikėti, kad pasaulyje yra šalių, kur išnaudojami ir engiami vaikai, paaugliai, kur reikia kovoti už vaikystę, už svajones ir net gyvybę paaukoti, kad galėtum mokytis. Man buvo smalsu, todėl aš pasidomėjau, kas gi ta Malala iš Pakistano. Noriu tau papasakoti skaudžią ir pamokančią jos istoriją. Malala Yousafzai vaikų teisių gynimo simboliu tapo 2012 metų spalį, kai Talibano kovotojas šovė jai į galvą, nes radikalieji islamistai kerštavo už jos kampanijos veiklą, skatinančią mergaičių švietimą. Malalą sunkiai sužeidė, ji vos nemirė, tačiau greitai buvo nuskraidinta į Angliją, kur buvo atliktos net kelios labai sudėtingos galvos operacijos. Stebuklas, bet ši mergaitė išgyveno. Aš įsiminiau Malalos žodžius, kuriuos ji pasakė atsiimdama prestižinę premiją. Norėčiau ir tau juos pacituoti: „Jei mes šiame pasaulyje manome, kad esame modernūs ir tiek daug pasiekėme, tuomet kodėl yra tiek daug šalių, kuriose vaikai neprašo jokių „iPad" ar kompiuterių. Tai, ko jie prašo, yra tik knyga, tik rašiklis". Septyniolikmetė pabrėžė, jog kalba tūkstančių pasaulio vaikų vardu. Ir aš norėčiau tikėti, kad ši mergaitė yra ryžto, drąsos, sėkmės simbolis tų, kurie nori ir tiki, kad gali pakeisti pasaulį. Norėčiau tikėti, miela drauge, jog Malala yra ir mūsų abiejų simbolis. Ji, Malala, kviečia neatsisakyti savo tikslo, neišsižadėti svajonių.

Aš žinau, kad tu kiekvieną vasarą su savo šeima vyksti į Norvegiją. Minėjai, kad ten dirba tavo tėtis. Pasakojai, kad aplankei įvairius muziejus, buvai Vigeland skulptūrų parke, susitikai su talentingais žmonėmis, todėl aš turiu dar vieną pasiūlymą. Šiemet, kai vyksi pas tėtę, būtinai apsilankyk Osle, ten specialioje parodoje galėsi pamatyti unikalų eksponatą - krauju permirkusią Malalos mokyklinę uniformą. Gal tau pasirodys šis mano pasiūlymas žiaurus ar netikėtas, bet, manau, kad šis eksponatas privers pamąstyti...

Negaliu susitaikyti su mintim, kad šiurpios, kruvinos ir siaubą keliančios istorijos kartojasi. 2014 metų balandžio mėnesį teroristų grupuotė „Boko Haram" pagrobė daugiau kaip du šimtus mokyklinio amžiaus mergaičių. Įdomu, koks jų likimas? Kai susimąstai - plaukai ima šiauštis ir per visą kūną nubėga šiurpuliai. Ir tada suvoki, kokios nereikšmingos mūsų problemos, kokios mes kartais būname išlepusios mergiščios, trokštančios dailių apdarėlių, naujausių išmaniųjų telefonų...

Supratau, kad pasaulyje, kuriame mes gyvename, yra daug kančios ir skausmo. Kai kuriose šalyse vaikai neturi vaikystės, neturi laisvės, neturi galimybės mokytis... O mes turime beveik viską: ir vaikystę, ir laisvę, ir galimybę mokytis. Tik, labai gaila, bet tikriausiai nemokame viso to branginti.

Aš esu tikra, kad tie, kurie nori ir tiki, gali pakeisti pasaulį. Aš pasiruošusi kaitai. O tu? Rašyk, lauksiu tavo laiško.

Austėja

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Pamokų laikas
Pertrauka
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.50 - 10.35
  • 4. 11.05 - 11.50
  • 5. 12.00 - 12.45
  • 6. 12.55 - 13.40
  • 7. 13.50 - 14.35
  • 8. 14.45 - 15.30
Iki atostogų liko

SVEIKINIMAI!

Socialinio ir emocinio ugdymo programa finansuojama projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II" Nr.09-2.2-ESFA-V-729-03-0001 lėšomis