Pagaminta TARZANIJOJE

  • Paskelbė :
  • Paskelbta: 2010-09-14
  • Kategorija: Renginiai

Prasidėjo mokslo metai... Laikas vėl mokytis, o juk dar taip nesinori... Be to, sugrįžti į vėžes dar labai sunku... Tad mes – 9a klasės mokiniai – nusprendėme kaip reikiant prasimankštinti, kad mokslo pradžia nebūtų tokia sunki. Taigi jau antrąją mokslo metų savaitę pradėjome kelione į „Tarzaniją“. Ten, kur reikia jėgų, ryžto, drąsos ir, žinoma, geros nuotaikos..! O kaip mums pavyko ir ar pasisėmėme (reiktų būdvardžio) energijos, skaitykite toliau... ;)

Kaip puiku savaitę pradėti ne protine, o fizine jėga. Net savaitgalis atrodo kitoks, nes nusiteiki kaip reikiant pašėlti... Be to, argi nesmagiau, kai žinai, kad DAR nereiks eiti į mokyklą?

Būtent su tokia gera nuotaika pakankamai šiltą ir gražų pavasario rytą išvažiavome iš mokyklos kiemelio. Ir ne ten, kur mums reikėjo, ne... pirmoji stotelė – „Maxima“..! (O ar dar gali būti kitaip?) J Ir kai jau ant savų rankų buvome užsidėję „gyvybiškai svarbias“ pirštines, galėjome keliauti toliau – į „Tarzaniją“... Jau vien paskutinysis kelias tarytum sakė, kur važiuojame (mus kaip reikiant pakratė), o kai pamatėme trasas ir kokiame aukštyje jos yra, vieniems noras staiga išblėso, o kitus pagavo dar didesnis entuziazmas...

O viskas prasidėjo gražiai – nuo pirmosios trasos (prieš tai – apmokymai), kurią be išimties ėjome visi kartu, o po to – kas kur norėjo. Vieni (turbūt patys nekantriausieji) jau lėkė prie šeštosios trasos – „Skrydis per Nemuną“, o kiti liko „ištikimi“ ir toliau ėjo antrąja trasa.

Trys valandos – mūsų laiko limitas, kurį naudojome darydami, ką tik norėjome. Bet daugiausia dėmesio susilaukė „Skrydis per Nemuną“ – šią trasą išbandė ir įveikė visi, o kai kurie – net ir po keletą kartų (skraidyti niekam neatsibodo, nes tai smagu ir nereikalauja pastangų). Ir tik patys drąsiausieji sugebėjo įveikti visas trasas, o kiti – tik keletą... Atsipūsti ir pailsėti nuo nepaklusnių virvių, kopėčių, baisiųjų skrydžių, tinklų, riedlentės bei visų kitų sunkumų, galėjome gulėdami hamakuose arba supdamiesi ant paprastų sūpynių. Bet ne tik paprastos sūpynės ten buvo...

BIG SWING

Nusifotografavę nusprendėme išbandyti ir „Big Swing“ - laisvo kritimo sūpynes. Ten tai buvo tikra kulminacija – daugiausiai pojūčių sukėlęs taškas. Jį išbandė nedaugelis (visa tai žiūrėkite filmuke), o tarp jų – ir mūsų auklėtoja. Atrodė, kad širdis nusirito į kulnus, kai mus tarytum „angelus“ iškeldavo į dangų, ištempdavo visą kūną ir staigiai paleisdavo į orą... Keista, kad „Big Swing“ išbandė tik mergaitės – berniukai, kaip patys sakėsi: „Susilaikė“... ( o gal tiesiog drebėjo kinkos? :D). Tačiau, nepaisant to, diena buvo NEREALI! Mes mielai ją pakartotume, ir ne tik – visi kartu įveiktume dar daugiau... O kodėl gi ne? Juk mes – puiki komanda, kuri moka ekstremaliai pradėti naujus mokslo metus! J

Įspūdžiais su jumis dalijasi Evelina

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos