Važiavimas dviračiu – neišblėstanti 8a klasės tradicija :)

Mes – 8a klasės mokiniai – nelaužome nei vienos tradicijos. Įrodymas – kasmetinė mūsų išvyka dviračiais, kuri niekada nepraeina be maudynių ežere, dviračių gedimų, nesėkmių, juoko, daugybės patirtų įspūdžių ir, žinoma, be „ Skirmantų“ bei kojų skausmo. Ši graži tradicija tęsiasi jau trečius metus ir žadame ją tęsti dar ilgai ilgai... O visa tai prasidėjo dar 6 klasėje...

6 klasė... (2008 metai...)

Pirmosiomis vasaros savaitėmis surengėme išvyką aplink Daugų Didžiulį. Žinoma, ne pėsčiomis – pasinaudojome savomis transporto priemonėmis – dviračiais. Deja, ne visada buvo galima jais važiuoti, pvz., einant ežero pakrante, kur daug krūmų ir aukštų žolių arba leidžiantis stačiu kalnu žemyn... Tačiau visa tai mūsų optimizmo nenuslopino ( su dviračiais ar be jų) – visada buvome išvyka patenkinti. O dar didesnį džiaugsmą sukėlė netikėtos maudynės (kadangi niekas neturėjo maudymosi kostiumėlių, vandenyje teko linksmintis su drabužiais)... Ir tai buvo tikrai smaguJ O pagrindinis mūsųtikslas buvo nuvažiuoti prie Mirono koplyčios. Ten nuvykę pasistiprinome, apsidairėme, žinoma, padarėme nuotraukų... Ir tai buvo pirmosios kelionės paskutinysis taškas. Visi jautėsi pavargę, vieni - mažiau, kiti – daugiau. Daugumai tokia ilga kelionė dviračiais buvo pirmoji. Visgi įveikėme 50km.

7 klasė... (2009 metai...)

Mokslo metai artėjo pabaigos link ir mes vėl išvažiavome dviračiais. Šį kartą mūsų tikslas buvo pasigrožėti Žvirgždėnų, Skabeikių ir Kančėnų kaimų gamta. Pirmasis sustojimas – senoji Žvirgždėnų pušis. Skabeikiuose susipažinome su žmogumi, auginančiu daug sraigių. Jis leido jas apžiūrėti iš arčiau, paliesti, padaryti nuotraukų... Vienus sraigės labai sužavėjo, kitus – ne taip stipriai, bet visi daugmaž buvo susidomėję... O dar po kelių kilometrų sustojome pailsėti ir išsikepėme dešrelių, dar pasėdėjome ant tiltelio, pasigrožėjome gamta, atsipalaidavome, pasidžiaugėme karšta saule. Ir, be abejonės, išsimaudėme (vėl netikėtai!), tačiau neturėjome kuo persirengti, tad į vandenį lindome su drabužiais (tik šį kartą bendraklasių maudėsi daug mažiau, nes vanduo dar nebuvo kaip reikiant įkaitęs). Bet nepaisant viso to, ir vėl buvo velniškai smagu J O paskutinis kelionėstaškas buvo sena mokykla (Vaikantonių). Ją pamatę nesusilaikėme ir „įsibrovėme“ į vidų. Žinoma, ne ilgam... Ir pro Kančėnus parvažiavome namo. Ir vėl buvome pavargę, bet labai patenkinti... Tada įveikėme 60km. 8 klasė... (2010 metai...)

Birželio 9-oji... Rytas... Dangus apniukęs... Mes stovime mokyklos kiemelyje parimę į savuosius, patikimuosius dviračius ir laukiame kelionės pradžios. Ir štai pagaliau pajudėjome. Bet dar nevažiavome, ten, kur norėjome, pirmiausia įkalbėjome kartu su mumis važiuoti dar vieną bendraklasį. „Tai kaipgi kelionė be Puzono „bajerių“? “ - auklėtoja nepasidavė ir netrukus Gediminas jau prisijungė prie mūsų...

Tada visi kartu pradėjome važiuoti Rimėnų link,ten susitikome su kitais bendraklasiais, tačiau vieno iš jų dviračiui iškilo netikėtų problemų ir tai trumpam nukreipė mus nuo tikslo. Bet kai viskas buvo sutvarkyta, važiavome toliau. Jau lėkte lėkėme Meškučių link visų taip „mėgstamu“ žvyrkeliu. Netoli Ilgininkų sustojome atsigaivinti ir įlindome į ežerą (šį kartą jau buvome pasiruošę maudynėms...). Savaime suprantama, vanduo suteikė mums energijos ir su dideliu noru vėl patraukėme toliau. Tada jau nebevažiavome žvyrkeliu – visu pajėgumu lėkėme plentu per Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją...

Antrasis mūsų sustojimas buvo prie Vinco Krėvės – Mickevičiaus memorialinio muziejaus. Ten mus pasitiko „labai maloni“ gidė, kuri papasakojo apie rašytoją, profesorių, filologą, politiką Vincą Krėvę. Tada leido apsidairyti po muziejų, apžiūrėti rašytojo darbus... Dar ji pridūrė, jog netoliese (už 800 metrų) yra kapinės, kuriose yra neseniai perlaidotas Vincas Krėvė kartu su žmona ir dukteria, o prie kapinių yra ežeras. Tai išgirdę, mes nieko nelaukėme ir nuvažiavome prie kapinių. Pastovėję prie profesoriaus kapo, nulėkėme prie ežero. Tikrai nulėkėme, nes ten buvo toks kalnas, nuo kurio važiuojant su dviračiu tiesiog buvo neįmanoma nelėkti...

Pamatę ežerą iškart pradėjome jame pliuškentis. Gerai, kad ten buvo tiltelis, todėl galėjome šokinėti. O nuotaika ir oras buvo tokie geri, kad vandenyje užvirė tikras mūšis tarp berniukų ir mergaičių. Nugalėtojų nebuvo – viskas susiklostė taip, kad savaime baigėsi lygiosiomis... Po maudynių užkandome, palakstėme nuo kalno ir kai jau ruošėmės važiuoti, mums prieš akis netikėtai iškilo tikrų tikriausias ginčas, kurį sukėlė prie ežero deginęsis „gamtos mylėtojas“. Visą laiką ir taip akimis varstęs visas mergaites, jis užsipuolė mūsų auklėtoją. Mes visa tai stebėjome ir laukėme, kas bus toliau. Įnirtingasis „gamtos mylėtojas“ netgi pradėjo mūsų klausinėti, kokia mūsų mokykla, tačiau to jam niekas neišdavė... Laimė, po kelių minučių viskas staiga pakrypo visai kita linkme ir pabaigoje vyriškis netgi palinkėjo mums geros kelionės. Po tokių žodžių nežinojome, ar juoktis, ar toliau stebėtis...

Ir galų gale mums liko vienintelis tikslas – parsigauti namo. Auklėtoja siūlė trumpinti kelią ir važiuoti žvyrkeliu, tačiau mes pasirinkome civilizaciją – ilgesnį kelią, važiavimą plentu. Taip ir mynėme visą kelią nuo Alytaus iki Daugų. Prie kiekvienos stotelės vis sulaukdavome klausimo, ar jau nedingo mūsų noras važiuoti plentu, tačiau mes vis kartodavome, kad ne. Be to, pakeliui dar kartelį išsimaudėme (staiga prapliupo lietus), vieniems pradėjo skaudėti šonus, kitiems – „Skirmantus“, tretiems – kojas. Bet su skausmais ar be jų – mes įveikėme visą tą atkarpą ir, nuvažiavę nuo Majako kalno, pasijautėme tikri Didvyriai. Juk buvo įveiktas toks kelias! Norite žinoti, kiek kilometrų? Ogi 80..!

Taip mes pratęsiame savo tradicijas... Kaskart numiname vis ilgesnę kelio atkarpą. Kas žino, gal kitais metais pavyks įveikti visą 100 kilometrų? Juk trūksta visai nedaug... J O ir didesni būsime. Tikimės, entuziazmas neišblės per kitus mokslo metus ... J

Straipsnį parašė Evelina Diksaitė. Nuotraukos taip pat jos. 6 klasė. Maršrutas: aplink Daugų Didžiulį7 klasė. Maršrutas: Žvirgždėnai, Skabeikiai, Kančėnai8 klasė. Maršrutas: Rimėnai, Meškučiai, Ilgininkai, Subartonys, Alytus, Daugai