Edukacinis užsiėmimas „Rinktinių juostų audimas"

Juostos - vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jomis kadaise susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis juostomis moterys puošdavo galvas.

Gausiausiai Lietuvoje audžiamos rinktinės juostos, žinomos nuo XIII amžiaus. Labiausiai jose puoselėjami geometriniai ornamentas.

Juostos buvo audžiamos iš vilnonių ir lininių siūlų. Iš pradžių vilnas audėjos dažydavo natūraliais augaliniais dažais, vėliau - pagamintais fabrikuose. Juostų dydis priklausydavo nuo to, kokia jų paskirtis ar techninės audimo galimybės.

Juostų galai dažnai būdavo užbaigiami puošniais margaspalviais kutais.

Didelę praktinę reikšmę turėjo pintinės juostos, kurios buvo pinamos iš kelių ryškiaspalvių vilnonių siūlų. Jomis moterys pasirišdavo ilgus sijonus, kojines, suvarstydavo liemenes. Be pintinių juostų dar yra vytinės, austinės. Siauromis vytinėmis juostomis susijuosdavo vyrai, jos buvo naudojamos lauknešėliams parišti. Be to, juostos turi didelę apeiginę reikšmę.

Pirmykštę prasmę žmonės pamiršo, bet tradicija tęsiama, nors ir nesusimąstant apie jos turinį, tikint, kad tai tiesiog mada. Jaunimas mėgsta ant rankos ryšėti įvairias juosteles, siūlus. Juosta perjuosiamas nešamas krikštyti kūdikis, garbūs svečiai ir jubiliatai. Iš seniausių laikų atėjęs ir paprotys perrišti dovanas, siekiant pagerbiamą

asmenį apsaugoti nuo blogio jėgų.
Mokiniai audė juostas.
Sausio 27 dieną etnografiniame muziejuje „Dzūkų pirkia‘ mūsų mokyklos moksleiviai, naudodami rinktinių juostų audimo techniką, audė skirtukus knygai ir apyrankes. Kaip mums sekėsi, matysite artimiausiose parodose.

Mokytoja Rasa Aleksandravičienė