Edukacija „Ar jau galima valgyti?“

- Vaikai, iš kur pas mus ant stalo atsiranda duona? – klausė mokytoja.

- Iš parduotuvės,- atsakė vaikai.

Taip prasidėjo pokalbis Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus priešmokyklinio ugdymo grupėje apie ilgą duonos kelią. Šiandien, t.y. vasario 5 dieną, minima Šv. Agotos diena. Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Gita Sakalauskienė ugdytiniams vedė edukaciją „Duonos kelias“, kurios tikslas – puoselėti tradicijas, meilę, pagarbą duonai per patyriminę veiklą. Veiklų metu vaikai apžiūrėjo įvairius duonos gaminius, ragavo juodą ir baltą duoną, diskutavo, kuri skanesnė ir kuri sveikesnė. Muzikos mokytoja Daiva Laniauskienė vaikams priminė visiems gerai žinomą dainelę „Du gaideliai“. Inscenizuodami pasaką „Ar jau galima valgyti?“ , vaikai labai šauniai įsijautė į alkano smalsaus vilko vaidmenį ir vis klausinėjo, kada jau galės duoną valgyti. Geriausia pamoka ta, kurią gauname per patirtį. Apžiūrėję, kaip atrodo kviečių ir kvietrugių varpos, pabandė išlukštenti grūdus, ragavo juos, uostė. Nusiplovę rankas, pasipuošę virėjų kepurėmis, vaikai kibo į darbus: iš paruoštų produktų maišė duonos tešlą, aiškinosi, kam reikalingas raugas, kodėl miltus reikia sijoti ir kam duonos tešlai reikia šilumos. Kur vaikai, ten ir stebuklai! Duona jau ant mūsų stalo! Tokia kvapni, šilta ir pačių rankomis pagaminta.

- Duona raikoma, o ne pjaustoma. Žinojote, vaikai? – klausė mokytoja, riekdama duonos riekę kiekvienam, - kas dirbo, netingėjo, tam laikas valgyti atėjo, o kas svajojo, pro langą žiopsojo, dabar pavydės ir jam seilė varvės.

Mažieji kepėjai nekantravo ragauti, tepė ant duonos sviesto arba medaus, gardino ją svogūnų laiškais, lašinukais. Ragavo ir patys save gyrė. Užgerdami duonelę kvapnia kmynų arbata ir duonos gira, reflektavo, kad nuo šiol tikrai labiau gerbs duoną, ir kad labai dėkingi visiems, be kurių ant mūsų kasdieninio stalo duonos nebūtų.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Gita Sakalauskienė