Po Tarptautinės kalbos dienos vėliava

  • Paskelbė :
  • Paskelbta: 2016-03-07
  • Kategorija: Renginiai

Kai praeitis tau išsiskleidžia prieš akis

Ar mūsų vaikai skaitys knygas, be abejo, labiausiai priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų. Kai aplink tiek daug kaitos, kai taip sparčiai vystosi technologijos, skaityti knygas tampa rimtu iššūkiu kiekvienam iš mūsų. Nes skaitymas reikalauja didelių valios pastangų ir tampa nelengvu darbu. Be to, reikia skirti dalelę laisvalaikio. Suprasdami, kad teks rimtai dirbti, tai yra skaityti, aukotis, šeštokai ir jų tėvai priėmė mokytojos Gitanos iššūkį. Tėvai sutiko nupirkti Kristinos Gudonytės romaną „Jie grįžta per pilnatį", o šeštokai sutiko jį perskaityti. Prasidėjo rimtas darbas, reikėjo mėnesio, ir mes visi kartu įveikėme 251 puslapio knygą!

Praeitą ketvirtadienį šeštoje klasėje vyko atvira pamoka tema „Kai praeitis tau išsiskleidžia prieš akis...". Į pamoką susirinko daug svečių: mokinių tėvai, mokytojai, bibliotekininkė Lina. Su mokiniais kalbėjome apie Vilnių, išklausėme interviu su rašytoja Kristina Gudonyte. Tačiau įdomiausia buvo tai, kad pamoką man padėjo vesti Robertos mama - Raušan Achmadžanova. Ji labai atvirai su šeštokais diskutavo apie meilę, verslą, magiją. Kalbėjo apie tai, kaip svarbu turėti fantazijos, kaip svarbu nepasimesti net tada, kai išsitrina ribos tarp fantazijos ir realybės. Patikino, kad tikrai kai kurios legendos gali virsti tikrove. Akivaizdu, kad perskaitę šią knygą mokiniai daug sužinojo apie Renesanso epochą. Apie Vilnių, kuris yra ir praeities, ir dabarties lydinys, kad jo žemėlapis nusidriekia ne tik erdvėje, bet ir laike. Paradoksas, bet vienas iš pagrindinių veikėjų - Tvardovskis - gyvena jau penkis šimtus metų...

Apibendrinat reikia pridurti, kad mūsų vaikai skaitys tada, kai ir mums, suaugusiems, bus svarbu, kad jie skaito. Kai mes kartu su jais skaitysime, analizuosime, ieškosime atsakymų, diskutuosime. Galiu drąsiai teigti, kad knyga mus išties labai suartino.

Viktorina „Ką aš žinau apie gimtąją kalbą?"

Abi aštuntokų klasės buvo pakviestos į viktoriną „Ką žinai apie gimtąją kalbą?" Mokiniai suskirstyti į komandas ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir atliko praktines užduotis. Nemažu išbandymu tapo eilėraščio apie gimtąją kalbą deklamavimas. Kadangi eilėraščius buvo išmokę visi, komandose teko apsispręsti ir kažkuriam prisiimti atsakomybę. Reikia pasidžiaugti, kad iniciatyvos ėmėsi Auksė Čepulytė, Edita Jaskonytė, Rasa Šambaravičiūtė, Gabija Vadeikaitė, Inga Jakimavičiūtė, Skirmantė Sakalauskaitė.

Pamokoje dalyvavo ir bandė atsakyti į suktus ir įdomius klausimus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Volungevičienė, mokytojos Danguolė Ovčininkovienė ir Onutė Gustaitienė.

Susumavus rezultatus paaiškėjo ir komandos nugalėtojos. Pamokos pabaigoje mokiniai rašė apie tai, kas jiems labiausiai patiko, ką jie sužinojo naujo, kaip jautėsi...

Rašau tau, kad papasakočiau, kodėl reikia branginti gimtąją kalbą

Minėdami šią dieną, IIabg klasių mokiniai diskutavo apie gimtosios (lietuvių) kalbos svarbą žmogaus gyvenime. Vėliau visi rašė laiškus bendraamžiams. Rašydami jie prisiminė spaudos draudimo metus, kai ,,...žmonės rizikavo savo sveikata ir gyvybe, jog į lietuvių šeimas patektų lietuviški laikraščiai ir knygos. Ta spauda stiprino lietuvių dvasią." (Aldas). Greta rašo, jog ,,protėviai mokėjo savo gyvybėmis, kad tik tokią brangenybę - kalbą, širdžiai mieliausią, - išsaugoti galėtų". Dauguma teigia, kad tik gimtąja kalba kalbėdamiesi žmonės vienas kitą geriausiai supranta, kad iš kalbos labai lengva suvokti žmogaus išprusimą. Kai kurie prisiminė bendraamžius ir giminaičius, gyvenančius užsienyje, pamąstė apie jų galimybes išlaikyti lietuvybę. Alvita apgailestauja, kad ,,dabar žmonėms svarbiau pinigai, kiti materialūs dalykai, o gimtoji kalba tada lyg podukra - neskiriama jai jokio dėmesio." Abigailė pastebi, jog kalba turi daug frazeologizmų, kurių išversti į kitas kalbas beveik neįmanoma, pavyzdžiui, ,,rupūs miltai" - pažodžiui išvertus, gautųsi visai kita prasmė. Karolina apgailestauja, jog mūsų, lietuvių, jau mažiau nei 3 milijonai, tad grėsmė išnykti šiame globaliame pasaulyje labai didelė. Raimonda rašo: ,,Nežinau, kaip tau, bet man lietuvių kalba labai brangi. Juk pirmieji žodžiai, kuriuos išgirdau, kuriuos pati tariau, buvo lietuviški. Vakarais užmigdavau nuo lietuviškų lopšinių ir pasakų. Pirmasis ,,myliu" taip pat buvo lietuviškas. Tikiuosi ir paskutinis žodis, kurį ištarsiu, bus gimtąja kalba."

Visi mokiniai svarstė, kas blogai, atvirai kalbėjo apie keiksmažodžius, barbarizmus, trumpinius ir lietuviškų raidžių ignoravimą žinutėse ir susirašinėjimuose socialiniuose tinkluose. Dažnas kėlė sau iššūkį, pasižadėjo nebenaudoti trumpinių, barbarizmų, to įkyraus žodelio ,,karoče" ir kt. ,,Ne sraunios upės ir ošiantys beržai labiausiai puošia šalį, o mes, čia gyvenantys žmonės, mūsų bendravimas vieno su kitu ir atvykstančiais svečiais. O tam reikia lyg ir nedaug - gebėjimo kalbėti sklandžia taisyklinga gimtąja kalba," - teigia Greta.

Lituanistės - Gitana Ivanauskienė, Sigita Juškevičienė, Danguolė Ovčinikovienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos