Draugystės taurė pradėjo savo kelią

Pagal mokyklų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartį praėjusį penktadienį Daugų Vlado Mirono gimnazijos jaunųjų stalo tenisininkų komanda viešėjo Alytaus Dainavos progimnazijoje. Čia vyko šios sporto šakos tarpmokyklinis komandinis turnyras Draugystės taurei laimėti.

Dauguose emocijos kaito jau nuo pirmadienio. Per pertraukas prie teniso stalo obuoliui nebuvo vietos kur nukristi. Trečiadienį, paaiškėjus, kad negalės vykti du ketvirtokai, skubiai teko keisti dalyvių sudėtį. O penktadienį, varžybų dieną, jau komandos kapitonas šeštokas Simonas Savickas pradėjo abejoti savo galimybėmis varžytis. Prašėsi atleidžiamas. Girdi, nemoka stipriai iš dešinės smūgiuot... Neapsieita ir be kriminalo. Jau nuvykus paaiškėjo, kad vienas iš komandos narių neturi sportinės avalynės. Dar iš ryto fizinio ugdymo pamokoje turėjo, tačiau dabar, atvažiavus į varžybų vietą, kažkur prapuolė... Išeitį pasiūlė klasės draugas Airidas Zavackas. Sutiko paskolinti savo sportinius batus.  Nors ir pora numerių per dideli, bet stipriau suveržus raištelius – visai neblogai.

Organizatoriai varžyboms pasiruošė ne juokais. Erdvioje sporto salėje sustatyti trys nauji stalai. Prie kiekvieno iš jų – atskira kėdė varžybų teisėjui. Pasienius užtūpę žiūrovai su transparantais rankose – tai Dainavos progimnazijos moksleiviai atėjo palaikyti saviškių. Alytiškių komandai tokios rungtynės jokia naujiena. Daugelis jų per savo nors ir trumpą sportinę karjerą jau yra matę ir šilto, ir šalto. O mūsiškiams tai pirmos tokios gyvenimo patirtys. Tai kaipgi gali nesijaudint...

Varžybos prasidėjo gražiu atidarymu. Dainavos progimnazijos direktorės Editos Matulevičienės žodžiai apie tai, kad renginio dalyviai yra tarsi geros valios ambasadoriai. Kad šiose varžybose pralaimėjusių nebus, o tikroji pergalė – draugystė. Todėl ir nugalėtojų taurė pavadinta simbolišku Draugystės vardu. Tai besiruošiančius susikauti šiek tiek ramino. Bet žinia, atsistojus prie stalo ir surėmus raketes draugystė lieka antrame plane.

Susitikimą puikiai pradėjo mažiausi Daugų komandos žaidėjai. Penktokai Vaidas Piliponis ir Mantas Karpis savo dvikovas laimėjo ir išvedė mūsų komandą į priekį. Šeštokams sekėsi sunkiau. Iš keturių susitikimų tik Airidas Zavackas šventė pergalę. Ypatingai sunkų mačą turėjo Elissa Karim. Ji, vienintelė mergaitė vyriškoje kompanijoje, labai rimtai pasipriešino Dainavos progimnazijos vaikinams. Net ir pralaiminėdama trečiąjį setą, 8:4, vėliau 10:5 (žaidžiama iki 11 taškų) ji sugebėjo išlyginti rezultatą. Toliau vyko tikras nervų karas iki dviejų taškų persvaros. Septynis kartus rezultatas buvo lygus, septynis kartus bet kuris kamuoliukas galėjo lemti vieno iš žaidėjų pergalę. Deja, sėkmė šįkart šypsojosi ne Elissai. 18:16 jai teko pripažinti varžovo pranašumą. Esant bendram komandų rezultatui 5:5 viską sprendė du paskutiniai susitikimai. Jų žaisti stojo šeštokai –komandos kapitonas Simonas Savickas ir Airidas Zavackas. Taškas į tašką ėję tiek Airidas, tiek ir Simonas lemiamu momentu susikaupė ir, nugalėję varžovus, Daugų komandai atnešė pergalę rezultatu 7:5.

Apdovanojimo ceremonijos metu šalia buvo ir džiaugsmas, ir nusivylimo atodūsiai. Reikia pripažinti, kad Alytaus Dainavos progimnazijos komanda žaisti moka. Moka ji ir garbingai pralaimėti. Po mačo vaikinai draugiškai sveikino nugalėtojus. Aišku, žadėdami atvažiuoti revanšui.

Grįždami atgal, žaidėjai su iškovota taure darėsi asmenukes ir dalinosi emocijomis. Kaip svarbu ir kaip gera turėti darnią komandą. Nepasisekus visada gali tikėtis draugo pagalbos. O autobusiukui išnirus iš už miško, tolumoje pasirodžius Daugų kaminams ir bažnyčios bokštui, Gytis Žilinskas – vienas iš komandos dalyvių – neišlaikė ir pilna krūtine užtraukė  „We are the champions...“.

Mokyklos kieme mus pasitiko pulkas laukiančių į namus išvažiuoti gimnazistų. Paskutinis iš autobusiuko išlipęs Simonas išdidžiai nešė iškėlęs taurę. Mažiausieji sveikino nugalėtojus šūksniais ir užsilikusio paskutinio sniego gniūžtėmis, devintokai komandai spaudė rankas, o vienuoliktokės valiūkiškai šypsojosi: „Su pergale! Ir jus, mokytojau!”.

Ir supranti, kad tai ne tik tenisininkų pergalė. Nors ir maža, bet tai visos mokyklos pergalė. Nes komanda – visa mokykla. Graži ir darni komanda...

Fizinio ugdymo mokytojas

Albertas Sereika