„Mirono kelias“ – solidarumas, stiprybė ir pergalės skonis

  • Paskelbė :
  • Paskelbta: 2010-05-17
  • Kategorija: Renginiai

„Mirono kelias“ – iššūkis kiekvienam Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos bendruomenės nariui, o ypač sportininkams – estafetinio bėgimo komandoms. Sportininkai su savo mokytojais atvyko iš Pivašiūnų, Miroslavo, Butrimonių vidurinių mokyklų, iš Varėnos „Ąžuolo“, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijų ir iš Alytaus profesinio rengimo centro. Jie, įveikę beveik dešimt kilometrų, tryško optimizmu, gera nuotaika. Ypač savo sėkme džiaugėsi mūsų, Vlado Mirono vidurinės mokyklos komanda. Jų pergalės laukė kiekvienas iš mūsųJ

Idėja virto tikrove

Šios gražios idėjos iniciatorius Daugų bažnyčios klebonas Vidas Jelinskas. Jis kartu su mūsų mokyklos direktoriumi Almantu Jakimavičiumi apsvarstė renginio „Vlado Mirono veikla ir nuopelnai“ programą ir parengė estafetinio bėgimo „Mirono kelias“ konkurso nuostatus, ieškojo rėmėjų, taip pat įsteigė komandoms laimėtojoms prizus. Pagrindinis konkurso „Mirono kelias“ prizas - pereinamoji taurė. Taurę pagamino Vaidas Kartanas ir Kęstas Juonys. Renginį parėmė: „Daugų žuvis“ (G. Kizalas), UAB „Kopainė“ ( A. Tribandis), UAB „LomBaltic“ (Z. Ožalinskienė). Sportininkus lydėjo Daugų nuovados policininkai ir bendruomenės slaugytoja Asta Lugauskienė. Linksmino šokių kolektyvas „Saulė“ (vadovė Neringa Vekeriotaitė). Košę virė mūsų mokyklos virėjos – Marytė Babrauskienė, Janina Juonienė ir Lina Mikailionienė.

Graži pradžia Bukaučiškėse

Koplyčia pasitiko visus: sportininkus, kaimo bendruomenę, svečius ir visus tuos, kurie nusprendė laiko skirti šviesaus atminimo žmogui, kunigui, Nepriklausomybės akto signatarui Vladui Mironui. Renginį pradėjęs Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos direktorius pabrėžė šios vietos svarbą: „Esame čia vieninteliame išlikusiame istoriniame pastate – Vlado Mirono koplyčioje. Koplyčia tikrasis įrodymas, kad čia dirbo žmonėms, jų norams ir siekiams, dirbo su užsidegimu šio krašto šviesuolis – kunigas ir politikas Vladas Mironas“. Aktualumas ir pagarba išliko iki šių dienų, nes šiandien į šį renginį atvyko Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras, kultūros paveldo departamento Alytaus padalinio vadovas Vytautas Kolesnikovas, Daugų seniūnijos seniūnas Vydas Raudonis, vietiniai Bukaučiškių kaimo gyventojai, sportininkai, mokytojai. Jūs, mielieji, taip gražiai, jaukiai užpildėte šią šventovę,- apibendrino direktorius ir pakvietė aukoti šv. Mišių mūsų parapijos kleboną, idėjos bendraautorių Vidą Jelinską.

„Viešpats jį išsirinko ir pasodino šalia didžiųjų“,- tai esminiai žodžiai, atliepinys, kuris skambėjo visų susirinkusiųjų lūpose. Reikėtų paminėti, kad simbolika užkoduota ir pereinamoje taurėje: akmuo ir metalas – stiprybė, jėga, tai, kas amžina ir patvaru, kryžius – kančios simbolis, taip pat ir Kristaus pergalės ženklas, čia – kunigystės atributas, papirusas – svarbaus dokumento pasirašymas, erškėčių vainikas vainikuoja visą kompoziciją ir reiškia skausmą, žemiškos kelionės tragizmą, auką. Kelias – tai pasirinkimas. Keliu išeinama plačiau – į tėvynę. Tas jausmas vedė kunigą Vladą Mironą tolyn ir gilyn, reikalavo daug ką sąmoningai suvokti, apsispręsti ar ir pasiryžti. Nes su tėvyne dažnu atveju susiję ne tik tai, kas didinga, bet kartais ir tai, kas komplikuota, tragiška ir skaudu. Taigi tėvynė ir jos ieškojimas yra skaudūs ir iki pabaigos neatsakyti klausimai, tai – slėpinys. Paskutiniame 1952 metais rašytame malonės prašyme savo gyvenimą Vladas Mironas pavadino tragedija. Tai nėra vien nevilties ženklas nepelnytos žemiškos golgotos kelyje. Greičiau tai skaudus savo šalies, savo tautos, savo likimo apmąstymas.

Dvasia yra nemirtinga, jos negali sunaikinti nieks. Laisvė, meilė, viltis – prigimtinės žmogaus teisės.

Tai trumpa santrauka to, kas buvo garsiai išsakyta, mintyta ir su susirinkusiais pasidalinta kunigo Vido Jelinsko, signataro Vytauto Kolesnikovo, šio straipsnio autorės. Prisiminimai gyvi, jie liudija. Žodžiai materializuojasi ir virsta gražiais ir prasmingais darbais.

Finišas – mokyklos stadione

Septynios komandos iš Alytaus ir Varėnos miestų, Alytaus rajono išbandė beveik dešimties kilometrų trasą. Berniukai įveikė vieno kilometro atkarpą, mergaitės – aštuonių šimtų metrų. Visus sportininkus pasitiko mūsų mokyklos sirgaliai, jie skandavo, mojavo balionais, Trispalvėmis. Pirmieji finišą kirto daugiškiai. Didžioji kova užvirė finale tarp trečios ir ketvirtos vietos bėgikų. Šv. Benedikto gimnazijos paskutiniam bėgikui vis dėlto nepavyko aplenkti ir išsiveržti į priekį. Reikėtų paminėti, kad nei vienam sportininkui neprireikė med. pagalbos.

Iš tiesų pralaimėtojų nėra, visi, kurie dalyvavo, laimėjo daug: išbandė savo ir komandos draugų ištvermę, susirado draugų, pagaliau pavalgė skanios kareiviškos košės, atsigėrė arbatos. Ją su meile išvirė mūsų mokyklos virėjos – Marytė, Lina, Janina. Sėkmingai padalijo aštuntokai – Andrius, Karolis, Edgaras, Inga ir Iveta.

Apdovanojimai

I vieta – Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos komanda (A. Kavaliauskaitė, S. Maldonis, J. Voverytė, D. Dusevičius, L. Akmanavičiūtė, R. Mačionis, K. Gudaitytė, V. Sakalauskas, I. Vaitkevičiūtė, L. Mikailionis). Prizas – pereinamoji taurė „Mirono kelias“ ir pramogos Druskininkų vandens parke.

II vieta – Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos komanda. Prizas – kelionė komandai į nuotykių parką Tarzanija.

III vieta – Alytaus profesinio rengimo centro komandai. Prizas – kelionė į Alytaus boulinko klubą.

Kitos estafetinio bėgimo komandos iš Pivašiūnų, Miroslavo, Butrimonių, Alytaus miesto apdovanotos atminimo ženkliukais. Visas komandas šiam rimtam iššūkiui parengė kūno kultūros mokytojai. Jie buvo pagrindiniai strategai ir taktikai išdėstant bėgikus trasoje , juos palaikant, skatinant. Jie neįvardinti, bet tikrai labia svarbūs ir reikšmingi. Sportininkai jiems, tikimės, tikrai padėkojo.

Po apdovanojimų sportininkai bendravo, vieni džiaugėsi savo pasiekimais, kiti diskutavo apie tai, kas nepavyko, kodėl nepavyko. Dar kiti šiltai bendravo, nes spėjo susirasti draugų, pažįstamų. Organizatoriai tikisi, kad šis renginys taps gražia tradicija. Kiekvienais metais tik didės komandų, panorusių išbandyti šią kelio atkarpą – Bukaučiškių Mirono koplyčia – Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla.

Gitana Ivanauskienė

Nuotraukos Miglės Kartanaitės

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos