Nuotolinis mokymas(is) Daugų Vlado Mirono gimnazijoje

Prasidėjo trečioji nuotolinio mokymosi savaitė. Laikas buvo labai intensyvus, nes reikėjo daug ką išmokti, suprasti, perprasti, susipažinti, užpildyti, įsiminti, perlipti per save... Tokios potyrių, jausmų, atradimų amplitudės seniai nebuvome patyrę ir išgyvenę visi: tiek administracija, tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek jų tėvai. Supratome, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo mūsų visų noro, ryžto, tarpusavio ryšio, bendradarbiavimo, gebėjimo išsakyti problemas bei jų sprendimo. Kas savaitę organizuojame mokytojų vaizdo konferencijas, atlikome tėvų apklausą. Kartu su pedagogais aptarėme apklausos rezultatus ir organizuodami mokymą atsižvelgiame į tėvų išsakytas nuomones. Kai įveiki užgriuvusius sunkumus, gali ir pasidžiaugti. Mes einame pirmyn! Taigi, Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytojai dalinasi įspūdžiais bei patirtimi.

Kuo džiaugiasi mokytoja Gitana Ivanauskienė ir jos mokomi mokiniai?

Smalsumas, ryžtas, drąsa, valia, laiku ir vietoj pateiktas pavyzdys, pasakytas ar parašytas įkvepiantis žodis mane ir mano mokinius vedė į priekį, dovanojo pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Bendravome ir bendradarbiavome nuolat, keitėmės kuo įvairesne informacija, skatinome vieni kitus išbandyti ką nors naujo ir įdomaus -  aš mokiau juos, jie mane.

Ir koks nušvitimas: pagaliau daugeliui mano mokinių paaiškėjo, kad visgi esu labai reikalinga, kad  tas vienas kompiuterio klavišo paspaudimas ir suradimas įvairiausios informacijos ar įkėlimas parengtos, kurią tereikia peržiūrėti, neveikia, nes reikia, kad paaiškinčiau, pakomentuočiau,  sudėčiau prasminius taškus. Mokiniams paaiškėjo, kad informacijos sraute visgi reikia vedlio. Džiugu! Nors tikrai išbandėme nemažai įvairių įrankių, kūrėme interaktyvų plakatą, pateiktis, konspektus, bendradarbiaudami kartu rašėme pastraipas, redagavome ir kt., tačiau daug bendravome ir tiesioginiu vaizdu per „Zoom“ (kaip minėjau, reflektavome tai, kas pavyko, kas nepavyko, išsiaiškinome priežasčių ir pasekmių ryšius).