55-ajame respublikiniame Jaunųjų filologų konkurse

Yra sakoma, kad šis konkursas – didieji filologų atlaidai. Ir tai tiesa, nes iš visos Lietuvos gimnazijų susirenka patys talentingiausi jaunieji kūrėjai - poetai, prozininkai, publicistai ir eseistai, literatūros kritikai, vertėjai, tautosakininkai, kalbininkai... Po daugelio metų vertinimo komisija pakvietė ir mūsų gimnazijos Ig klasės mokinę Mėtą Raudonytę (mokyt. Gitana Ivanauskienė). Esame laimingos praleidusios dvi dienas tarp puikių jaunų žmonių, pasisėmusios patirties, išminties ir jau turinčios naujų idėjų!

Mėtos įžvalgos po konkurso

Labai džiaugiuosi galėjusi dalyvauti 55-ajame Jaunųjų filologų konkurse! Dar sausio mėnesį pasitarusi su mokytoja išsiunčiau į šį konkursą ilgai redaguotą eilėraščių rinkinį, tačiau visai nieko nesitikėjau. Ir labai nustebau, bet kartu ir džiaugiausi, kad vertinimo komisija pakvietė į  respublikinį etapą.  

Poezijos sekcijoje mūsų buvo vos 18 (iš 50 pateiktų konkursinių darbų),  vadinasi konkurencija tikrai nemaža, o vien būti atrinktam - didelė garbė. Konkurso metu buvome suskirstyti į tris grupeles ir ėjome susitikti su literatūros kritikais. Buvo įdomu išgirsti, apie ką ir kaip rašo mano bendraamžiai, tačiau didžiausią įspūdį man paliko pokalbiai su poetais Donatu Petrošiumi, Ričardu Šileika ir literatūrologu, komisijos pirmininku Remigijumi Tamošaičiu. Įsiminiau jų patarimus, kaip tobulinti bei redaguoti savo kūrybą.

Organizatoriai buvo sugalvoję ir kitų veiklų – iš vakaro protmūšį, o rytojaus ryte orientacines varžybas, nors oras Kaune nelepino, buvo lietinga ir apniukusi diena. Šiek tiek vėliau  susirinkome į uždarymo renginį, kurio metu buvo apdovanoti talentingiausieji. Uždarymo renginys buvo tiesiog įspūdingas - nekantrų rezultatų laukimą vainikavo nuostabus orkestro pasirodymas.  

Iš konkurso grįžau ne tik užmezgusi naujų pažinčių, bet ir pasisėmusi įkvėpimo bei neįkainojamos patirties, kuri man ir mano kūrybai bus naudinga. Manau, kad patobulinusi savo eilėraščius ir parašiusi naujų dalyvausiu šiame konkurse ir kitąmet.

Norėdama įkvėpti ir kitus, dalinuosi vienu iš savo eilėraščių:

Metamorfozė

Aš atsimenu,

atsimenu,

atsimenu,

norėjau sutirpt

ir atgyt

širdies linija,

ties ribomis suirti,

ir likti

tiesa.