Pusiaužiemis Daugų Vlado Mirono gimnazijoje

Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris.

Ar žinote, kaip dar buvo vadinama  ši diena? Kirmėlinė ir kumeliuko krikštynos.

Buvo manoma, kad šią dieną gyvatės (kirmėlės, žalčiai) atgyja ir iš girių šliaužia į namus  paragauti valgių; tuo pat tikslu būdavo pažadinami ir naminiai žalčiai. Senoliai tikėjo: jei šią dieną iš namų kertės iššliaužęs žaltys – geroji namų dvasia – paragaus jam skirto maisto, tai visus ateinančius metus namus lydės laimė ir sėkmė. Senovėje tikėta, kad gyvačių karalius sugeba pasiversti kumeliuku. Taigi šventė buvo vadinama ir Kumeliuko krikštynomis. Dar buvo manoma, kad kumeliuku vadintas jaunas mėnulis, kuris tądien buvo garbinamas. Senovėje šią dieną buvo švenčiami Naujieji metai.

Pusiaužiemis  tai posūkio į pavasarį pradžia, todėl žmonės stengėsi naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę.

Simboliška, bet ir pirmasis mokslų pusmetis baigėsi kaip tik per pusiaužiemį. Taigi, kaip užbaigėme šį pusmetį, tokie laukia ir likusieji metai.

Na, o šią dieną buvo apsiniaukę, todėl barsukas gerai pasimankštino miške, pakvėpavo grynu oru, grįžęs į savo olą apsivertė ant kito šono ir kietai įmigo. Todėl pavasario dar  negreitai sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas.

Etnokultūros būrelio „Grikinukas“ vadovė

Raimonda Šilalienė