Gimnazijoje svečiavosi Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus mokiniai

Ketvirtą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuotų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.  

Smagu pasidžiaugti, kad Daugų Vlado Mirono gimnazijoje  šioms dienoms skirti renginiai organizuoti įdomiai, išradingai ir inovatyviai. Čia ne tik domėtasi  rašytojo Vaižganto asmenybe, kūryba, bet ir nutiestas  draugystės tiltas „Alovė – Daugai“. Šio renginio iniciatorės  - Loreta Alksninienė,  Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja,  Laima Ryženinienė, lietuvių kalbos mokytoja, ir Rasa Aleksandravičienė, etnografinio muziejaus „Dzūkų pirkia“ vadovė. Jos kovo 7 dieną suorganizavo  Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus 5 -  6 kl. mokinių viešnagę Daugų Vlado Mirono gimnazijoje. Vaikai pravėrę „Dzūkų pirkios“ duris smalsiai dairėsi į eksponatus, pintus daiktus, austas juosteles. Mokytoja Rasa papasakojo apie eksponatų istorijas, pristatė gimnazijos darbuotojų rankdarbių parodą.

Vėliau visi susirinkome į netradicinę  lietuvių kalbos ir literatūros  pamoką „Vietovardžių kilmė“ 5a klasėje (mokytoja Laima Ryženinienė), kurios tikslas – ugdant socialinę , pažinimo ir komunikavimo kompetencijas stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją. Pamokos tema pasirinkta neatsitiktinai: šie metai Seimo nutarimu paskelbti Vietovardžių metais, siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą. Pamokoje vartėme senųjų legendų ir padavimų puslapius. Vaikai  prisiminė legendą apie Vilniaus įkūrimą, pasakojo apie Daugų ir Alovės  miestelių pavadinimų kilmę, Poteronių piliakalnį, Dusios ežerą, Šventapetrio kalnelį. Dirbdami grupėse kūrė trumpus pasakojimus apie pasirinktą vietovardį. Naujai suskambo  Meškučių, Rimėnų, Ilgų kaimų pavadinimų kilmė, Merkinės piliakalnio istorija, Dailidės ežerėlio atsiradimo aiškinimas.

Mokytojos Laimos ir jos padėjėjų  5a klasės  mokinių Kasparo bei Vakarės paruošta netradicinė pamoka buvo prasminga, įdomi, nes vaikai susipažino su legendų vaizduojamu pasauliu, praplėtė ir pagilino žinias apie Dzūkijos krašto vietovardžių kilmę, bendravo, bendradarbiavo, „praturtino savo dabartį vietovardžius prakalbindami  naujai“.