Vlado Mirono gimnazijos mokiniai tarptautiniame projekte „Sound in the Silence“

Spalio 1 dieną Varšuvos „Ochoty“ teatre įvyko išskirtinis ir sukrečiantis spektaklis. Aktoriais tapo mokiniai iš Vlado Mirono gimnazijos bei Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos mokyklų. Spektaklyje buvo sujungta šokio, dramos ir muzikos galia.

Tai buvo projekto „Sound in the Silence“, vykusio rugsėjo 23 – spalio 2 dienomis, galutinis produktas. Projekto organizatorius – Europos atminties ir solidarumo tinklas. Šįkart dėmesio centre buvo du sukilimai – Varšuvos ir Varšuvos geto. Projekto dalyviai lankėsi žydų istorijos institute Varšuvoje, klausėsi paskaitų Varšuvos sukilimo muziejuje; diskusijų metu jie bandė suvokti, kaip išreikšti pasipriešinimą, kaip kovoti už orumą ir kėlė klausimą, ar išvis įmanoma išlikti gėdingų ir žiaurių istorinių akimirkų metu.

Vėliau mokiniai ruošėsi pasirodymui; jie mokėsi, kaip įgytas žinias ir savo emocijas išreikšti per judesį, garsą, mimiką. Ruošdami dalyvius, jėgas suvienijo įvairių šalių menininkai – Dan Wolf (spektaklio režisierius iš JAV), Dawid Zakowski (aktorius ir režisierius iš Lenkijos), modernaus šokio atlikėja Kat Rampackova iš Slovakijos, Sean Palmer (kompozitorius ir atlikėjas iš Didžiosios Britanijos).

Idėjos dalyvauti projekte autorė yra Daugų Vlado Mirono gimnazijos anglų kalbos mokytoja Stasė Vitkauskienė. Ji mano, kad dalyvavimas tokiame projekte yra didelė dovana. Ji norėjo, kad mokiniai gautų galimybę į mokyklinius dalykus pažvelgti kitu kampu, kartu patobulindami anglų kalbos įgūdžius. Jos nuomone „Sound in the Silence“ – tai projektas, sujungiantis kartas. Sujungiantis praeitį ir ateitį. Sujungiantis sausą teoriją ir meną. Sujungiantis mirtį ir gyvenimą. Sujungiantis žmogų ir pasaulį. Padedantis augti asmenybei.“

Elonas: "Žiauriai geras projektas, pravėrė akis. Gavau daug motyvacijos. Smagu buvo sudalyvauti.“

Greta: „Per ganėtinai trumpą laiką pavyko suprasti ir išmokti, kokie įvykiai sukrėtė pasaulį, o ypač Varšuvą, kokia istorija slypi už visų stiklinių dangoraižių ir prabangių namų. Pasirodo, kad už viso to – griuvenos, žmonių kančios ir verksmai. Tai privertė į miestą ir, apskritai, tautą žiūrėti kitu, pagarbos kupinu žvilgsniu. Džiaugiuosi, kad gautas teorines žinias buvo lengva panaudoti ruošiant spektaklį žuvusioms aukoms pagerbti. Tada šokome, vaidinome ir dainavome kitaip, be šypsenų, su išgyvenimų pilnais veidais. Tada mes nebandėme atkurti istorijos. Tada mes buvome istorija.“

Miglė: „Neįtikėtina, kiek atradimų ir patirčių gali sutilpti į vieną savaitę. Manau, kad nei vienas šio projekto ilgai nepamiršime. Linkiu visiems atrasti kažką tokio žavingo ir paliečiančio!“

Aldas: „Profesionalūs menininkai bei mokiniai iš keturių skirtingų šalių sukūrė puikią atmosferą. Nuostabi projekto idėja ir dar nuostabesnis jos išpildymas, tikrai neįkainojama patirtis."

Arnas: „Kelionė buvo pilna iššūkių, kuriuos įveikęs pasijaučiau neapsakomai gerai.”

Alvita: „Kuomet pirmomis dienomis vaikščiojom po muziejus, maniau – jei  taip ir toliau, tai laukia ilga savaitė. Tačiau vėliau prasidėjo kūrybinės dirbtuvės. Mes kūrėm magiją, išlaisvinom savo sielas, ego... wow. Šis projektas padėjo galutinai suprasti, ką aš noriu veikti ateityje”.

Karolina: „Niekuomet nemaniau, kad vyksta tokio tipo projektai, todėl iš pradžių skeptiškai vertinau mokytojos norą dalyvauti. Jau nuo gegužės mėnesio žinojau, kad rugsėjį teks vykti į Varšuvą, mokytis istorijos apie antrą Pasaulinį karą, genocidą. Nuvykus supratau, kad bus išties sunkios ir darbingos dešimt dienų, tačiau tai manęs negąsdino vos tik prasidėjus kūrybinėms dirbtuvėms. Jų metu teko ir šokti, ir dainuoti, ir vaidinti. Mūsų emocijos ir supratimas apie išgyventos istorinės praeities netektis, sukilimus, karą ir kitas nelaimes padėjo sukurti nuostabų spektaklį, kuris sugebėjo užkariauti visų žiūrovų širdis. Pasirodymas praktiškai buvo be žodžių, tačiau visi gebėjo jį suprasti, nes žodžiai buvo perduoti jausmais ir gestais. Šis projektas privertė pažvelgti kur kas giliau į save, į savo mintis, išgyvenimus. Padėjo ištrūkti mano žodžiams į laisvę, kurie ilgai glūdėjo mano viduje ir neleido nurimti.

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos

 anglų kalbos mokytoja metodininkė Stasė Vitkauskienė