Pedagogų stažuotė Suomijoje ir Estijoje

Anot Sokrato, laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa mokytojais.

Pedagogų stažuotė Suomijoje ir Estijoje

                      Suomijos švietimo sistema yra vertinama kaip viena iš geriausių pasaulyje. Ji tapo pavyzdžiu daugeliui Europos tautų. Mums, lietuviams, džiugu ir truputį pavydu, kad daug gerosios patirties iš suomių pasisėmė ir estai.  Su šių dviejų šalių švietimo sistema teko susipažinti ir Alytaus rajono pedagogėms: Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos direktorei Idalijai Šukevičienei, Miroslavo gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Sonatai Gražulienei ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Giedrei Volungevičienei. Jos 2018 m. rugsėjo 23-29 d. dalyvavo projekto „Lyderių laikas 3“ organizuotoje stažuotėje „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“.

Stažuotės tikslas – susipažinti su Suomijos ir Estijos savivaldybių ir mokyklų tarpusavio bendradarbiavimo patirtimi, sužinoti, kaip savivaldybėse stiprinamas mokytojų ir mokyklų vadovų profesionalumas, kaip bendradarbiaujama siekiant mokinių mokymosi pažangos, kaip užtikrinama įvairių tipų ugdymo įstaigų veiklos kokybė gerinant vaiko ugdymą(si), mokinių pasiekimus ir mokymosi pažangą. Stažuotės metu aplankytos įvairios ugdymo įstaigos, dalyvauta konferencijose.

                      Pabendravus su šių šalių edukologais galima išskirti esminius šių švietimo sistemų bruožus:

mokytojais tapti gali tik geriausi. Vos 10 procentų geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo programas aukštosiose mokyklose. Mokytojai privalo įgyti magistro laipsnį;

mokytojų darbo krūvis apskaičiuojamas panašia metodika į šiais mokslo metais Lietuvoje startavusią mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą;

Suomijos švietimo sistema suteikia laisvę kūrybingai dirbti ir mokymosi procesą padaro patrauklų bei įdomų. Mokymosi įstaigose vykdomas probleminis ir integruotas mokymas. Integracijos taikymas dalykinėje sistemoje padeda jungti mokinių žinias, įgūdžius bei požiūrį. Taip vaikai išmoksta puikiai analizuoti, vertinti dalykus, situacijas, reiškinius ir pritaikyti juos gyvenime;

Suomijoje nevykdoma mokyklų ugdymo programų kontrolė, pačios mokyklos taiko vertinimo ir įsivertinimo metodus;

Suomijoje pagal vidurinio ugdymo programą gali mokytis tie mokiniai, kurių rezultatai atitinka nustatytą balą. Estijoje yra stojamieji egzaminai.

Svarbiausias yra vaikas, jo fizinė, socialinė, emocinė sveikata.

Suomijos ir Estijojos mokyklose tiekiamas nemokamas mokinių maitinimas. Valgyklose yra savitarna - vaikai renkasi maistą kokį nori ir kiek nori. Tokia pasirinkimo laisvė padeda ugdyti vaikų  sąmoningumą bei atsakomybę.

Daugelyje mokyklų skambučių į pamokas nėra, durys ar sienos į koridorius stiklinės, tad svečiai ar mokyklos vadovai gali matyti, kas vyksta klasėse per pamokas. Turtingos klasių, koridorių erdvės. Taigi mokymas vyksta ne tik klasėse, bet ir koridoriuose, lauke, įvairiose erdvėse, kur sukurtos atskiros mokymosi ir poilsio zonos.

Į mokyklą dauguma mokinių atvyksta dviračiais, paspirtukais, o pertraukas būna lauke.

Mokyklos aprūpintos naujausiomis technologijomis. Tačiau gyvo ir šilto bendravimo jos nepakeitė -  pastebėjome gražius, tolerantiškus ir šiltus mokinių ir mokytojų santykius.

                      Ši stažuotė - tai savaitė, kupina įvairių patirčių, nuostabos, susižavėjimo, minčių, ieškojimų, atradimų, įžvalgų. Įgyta patirtimi pasidalinsime  su kolegomis ir papildysime  „Lyderių laikas 3“ Alytaus r. pokyčio projektą „Praktinių metodų taikymas mokiniams įtraukti į ugdymo(si) procesą  ir geresniems rezultatams pasiekti“ įvairesnėmis veiklomis.

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Giedrė Volungevičienė