Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

  • Paskelbė :
  • Paskelbta: 2017-09-21
  • Kategorija: Renginiai

„Labai svarbu, kad pasaulis žinotų ne tik kaip mes žuvome, bet ir kaip gyvenome".

Išsigelbėjęs Vilniaus gete

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 23 - iąją, šios savaitės pilietiškumo pamokas skyriau papasakoti mokiniams apie tarpukariu Dauguose gyvenusią žydų bendruomenę ir jos likimą Atrojo pasaulinio karo metais. Aplankėme Daugų žydų kapines ir sužinojome kelis faktus apie Daugų žydų bendruomenę.

Kada žydai apsigyveno Dauguose, tiksliai nežinoma. Iš 1662 m. birželio mėn. klebono kunigo K. Smolevskio atliktos parapijos gyventojų revizijos matyti, kad tuo metu iš 217 žmonių trijose sodybose gyveno 11 žydų.

1914 m. Dauguose gyveno 110 žydų šeimų (žydai sudarė apie 60 proc. miestelio gyventojų). Pirmojo pasaulinio karo metais šiame miestelyje rado prieglobstį nemažai žydų pabėgėlių iš Vilniaus. Atbėgėliai suaktyvino viešąjį Daugų gyvenimą, įsteigė biblioteką.

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus-Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Daugų valsčiuje gyveno 363 žydai. Dauguma miestelio žydų vertėsi prekyba, amatais ir žvejyba. Turgaus diena buvo trečiadienis. Žydams priklausė du malūnai.

Bendruomenė turėjo maldos namus ir Tarbuto mokyklą, kurioje tarpukariu mokėsi 75 vaikai. Žydai judėjai turėjo savo Dievą ir jo dovanotąją Torą. Jie meldėsi sinagogose, laikėsi Brit Milos - berniukų apipjaustymo- apeigų, šabo - šeštadienio, košerio - atitinkamo gyvulių, paukščių skerdimo. Žydų gyvenimo centras buvo sinagoga, didesniuose miesteliuose jų turėta keletas. Sinagoga - ir maldos namai, ir studijų centras (nuo aušros ligi sutemų čia prie Talmudo sėdėdavo pagyvenę žydai), ir susirinkimų vieta, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai.

1925 m. miestelyje įvyko didelis gaisras. Sudegė paštas, policijos nuovada, ugniagesių barakas, sinagoga ir žydų prekyvietės krautuvės. Kaip pasakojama apie gaisrą: 1925 m. Dauguose vieną sekmadienį po mišių buvo padegtas kunigo kluonas su šiaudais. Nuo jo įsiplieskė ir gretimai buvusi žydų bendruomenės maldos mediniai namai vadinami "Škala". Kaip tyčia netrukus kilusistipri vėtra kaip mat pradėjo mėtyti, vėtyti žydų šventas knygas ant kitų šalimais esančiųnamų skiedrinių stogų. Ugnis kaip mat išplito mieste.Tąkart, pagal vėjo kryptį, šis gaisras sunaikino centrinės Vytauto gatvės abiejų pusių visas sodybas ir teliko sveiki tik miesto pakraščiai. Buvo kalbama, kad minėtos knygos pavėjui lėkė toli, toli Butrimonių link...

Taip pat vienas žydelis Mošelis, turėjęs alinę Turgaus aikštėje maždaug dabartinio "Suvingio" prekybos ir paslaugų centro vietoje, gelbėjo alkoholinius gėrimus juos nešdamas dėžėmis į ežerą ir slėpdamas nendrėse. Žinoma kažkas tuo pasinaudojo ir dalį vyrams mėgstamų gėralų likvidavo.Tačiaualinė stebuklingai per plauką liko sveika...

1928 m. parengtas mūrinės sinagogos projektas ( aut. Inžinierius J.Salenekas). Eklektinės architektūros, supaprastintų formų sinagoga buvo pastatyta. Nuo žydų įsikūrimo Dauguose Pilaitės saloje buvo žydų kapinės.

1941 m. liepos 26 d. duomenimis, Daugų miestelyje gyveno 418 žydų (iš jų 55 vaikai iki 6 metų) ir 193 kitų tautybių asmenys. Apie 1941 m. rugpjūčio mėn. valsčiaus viršaitis Bernardas Vadeika gavo įsakymą iš Alytaus sudaryti valsčiaus žydų sąrašą. Kadangi tai padaryti jis atsisakė, 1941 m. rugpjūčio 15 d. iš savo pareigų buvo atleistas. 1941 m. vasaros viduryje Daugų valsčiuje buvo suimta ir išvežta (greičiausiai į Alytų) 42 asmenys, iš jų 30 žydų.

1941 m. rugpjūčio antrojoje pusėje arba rugsėjo pradžioje likusius miestelio žydus vietiniai policininkai ir baltaraiščiai išvarė į Alytų. Ten Daugų žydai buvo sušaudyti kartu su Alytaus miesto ir kitų valsčių žydais.

Taigi buvusią bendruomenę mini tik sinagoga ir Žydų senosios kapinės. Kurios 1980 m. buvo uždarytos. Daugų miestelio senosios žydų kapinės yra Daugų pusiasalio šiaurinėje dalyje. Anot senųjų miestelio gyventojų, paskutinis žydas jose palaidotas 1982 m. Nors sovietmečiu čia buvo paruoštos sveikatingumo trasos ir poilsio zonos, atgimimo laikais kapinės ir antkapiai atstatyti: antkapiniai akmenys buvo surasti, sunešti į vieną vietą ir sustatyti. Netaisyklingo ovalo formos ir 1,8 ha plotą užimančiose kapinėse 1990 m. pastatyti du nauji paminklai. Vienas - lauko akmuo su užrašu: „Praeivi, sustok, pamąstyk! Šiame kampelyje surinkti Daugų žydų kapinių - seno istorinio paminklo likučiai. Pamiršę praeitį - prarasim ateitį". Užrašo ant šio akmens jau nėra. Kitas - tai juodo granito akmuo, kurio paviršiuje iškalta ne tik Dovydo žvaigždė, bet ir užrašas žydų rašmenimis, o žemiau ir lietuvių kalba: „Čia buvo žydų kapinės iki 1941. Tebūnie šventas mirusiųjų atminimas".

Istorijos mokytoja Virginija Svinkūnienė

Parengta pagal:

Daugai/ sudarytoja R.Baliukonienė, 2004, Alytus

http://gintarinesvajone.lt/2016/09/02/holokaustas-alytaus-apskrityje-1941-metais/

http://gintarinesvajone.lt/2014/08/27/daugu-pasto-istorija/

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/cbdc8084-4f84-47dd-bd91-27c88a87c141

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos