„Švenčia Daugai“ akimirkos

  • Paskelbė :
  • Paskelbta: 2011-11-19
  • Kategorija: Renginiai
Vakar mūsų miestelis šventė gražią šventę – buvo atidaryta naujai renovuota Turgaus aikštė, ligoninė minėjo gražią 50 metų sukaktį, vakare vyko koncertai. Ta proga į mūsų miestelį atvyko daug garbių svečių. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas aplankė ir mūsų gimnaziją. Juos šiltai sutiko direktorius Almantas Jakimavičius, mokiniai, jų tėvai, mokytojai, mokyklos darbuotojai ir parodė tai, kuo gyvena, kas džiugina... Apie šį susitikimą Svečių knygoje liko įrašai.

Prie gražios šventės prisidėjome ir mesTurgaus aikštę įvairiaspalvių gėlių žiedais papuošė mūsų gimnazijos pradinukai ir jų išradingosios mokytojos.Legendą apie nugrimzdusią kunigaikščio Daugio pilį inscenizavo Dramos būrelio nariai ir jų vadovė Žiedūnė Maldonienė. Legendą skaitė šeštokė Kamilė Diksaitė.Šventiniame koncerte dalyvavo gimnazijos merginų choras, vadovė muzikos mokytoja Stasė Maževičienė. Nuotaikingą šokį sušoko mažesnieji gimnazistai, vadovė šokių mokytoja Neringa Vekeriotaitė.

Tiems, kurie negalėjo dalyvauti šventėje, siūlome paskaityti Legenda apie nugrimzdusią kunigaikščio Daugio pilį

Labai senais neatmenamais laikais dabartinėje kapų vietoje stovėjusi didelė didelė pilis, o ežero vietoje tęsėsi pievos. Valdė tą pilį turtingas ir garsus kunigaikštis Daugys, kuris turėjo neapsakomo grožio, linksmą ir jaunutę dukrą. Daug dailių karalaičių žvalgėsi ir ketino ją vesti. Tačiau ją pamilęs Alytaus kunigaikštis ir atsiuntęs pas Daugį piršlius. Nenoriai sutiko tėvas skirtis su mylima dukra, bet vis dėlto buvo sutarta vestuvių diena.

Nepaprastai laimingas buvo Alytaus kunigaikštis, laimėjęs gražuolės ranką. Jis pasiuntė į Daugių pilį ištisą vilkstinę dovanų. Sakoma, kad pradžia buvusi Dauguose, o pabaiga Alytuje.

Tačiau nelemta buvo išsipildyti dviejų gražių ir mylimų žmonių svajonėms – jaunąją kunigaikštytę apšmeižė. Užsirūstinęs Alytaus kunigaikštis mylimąją prakeikė tardamas:

- Kad tave Perkūnas vidury dienos trenktų!

Tuo metu, kai kunigaikštytė matavosi vestuvinius rūbus, trenkė Perkūnas. Pasakojama, kad žemė prasiskyrė ir didžioji garsioji Daugių pilis prasmego, o pievas užliejo vanduo. Dabar pievų vietoje plyti Didžiulis ežeras, o Daugams išliko tik garsiojo kunigaikščio vardas. Daug legendų ir padavimų yra apie Daugus

- Pasakojama, kad trys Daugio galiūnai sūnūs nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Žvejai išlikdavo sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!"

Šios legendos byloja, kad Daugai turi bendrą „pasaulio centrą“, atskaitos tašką – tai Didžiulio ežerą, jo vandenį - tyrumo simbolį, nuplaunantį miestiečių negandas, nesėkmes, nuodėmes. Be to, čia ant Daugų ežero buvo subrandinta ir Nepriklausomybės idėja. Istoriniuose šaltiniuose randame: „Nepriklausomos Lietuvos idėjos puoselėtojas Vladas Mironas 1914 metais buvo paskirtas klebonu į Daugus. Daugus jungė plentų keliai su Vilniumi ir Kaunu, todėl Mironas galėjo aktyviai dalyvauti Valstybės tarybos veikloje Vilniuje ir vėliau – politinėje veikloje Kaune“. „1917 metų liepos mėnuo. Iš Vilniaus į Daugus atvažiavo svečių. <...> Pavakare, palikdami kitus svečius toliau vaišintis ir linksmintis, iš klebonijos išėjo ežero link trys žmonės: p. Sofija Smetonienė, daktaras Zimmerle ir kun. Vladas Mironas. Jie sėdo į laivelį ir nusiyrė ežero tolumon. <...> Buvo sutarta, kad greitu laiku Zimmerle vyks į Berlyną, kur praneš imperatoriui Vilhelmui apie lietuvių norą atsiskirti nuo Rusijos ir skelbti nepriklausomą Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę“. Taip ir įvyko 1918 metų vasario 16 dieną. Po Nepriklausomybės aktu pasirašė ir Vladas Mironas.

Kitas Daugams svarbus atskaitos taškas – Turgaus aikštė. Turgus į šią aikštę atsikėlė 193738 metais. Iki tol šioje vietoje plytėjo dvarininko Petružio rugių laukas. Žemę miestelio centrui įkurti padovanojo Daugų valsčiaus tarybos narys, buvęs Sibiro tremtinys šviesaus atminimo Petras Balkus. „Per Kalėdas ar Velykas, atlaidus iš visų kaimų ir kaimelių pėsti ar važiuoti traukia į Daugų miestelį. <...> Juk suvažiavo čia žmoneliai ne tik pirkti ar parduoti, bet ir patys pasirodyti, ir kitų pasižiūrėti, su giminėmis pasimatyti, naujienomis pasidalyti“. Tačiau atėjo karas, okupacija ir dar baisesnis pokaris. Turgaus aikštė nusidažė nekaltų žmonių krauju. Čia gulėjo išniekinti partizanų kūnai, čia Turgaus 8 (buvusiame Patro Balkaus name) įsikūrė NKVD ir stribai. 1990 metų vasarą šio namo kieme buvo aptiktas Lietuvos partizanų ir rezistentų kapinynas. Šventajame Rašte yra sakoma: „Tas, kas saugo tavo gyvastį, žinos ir atlygins kiekvienam pagal jo darbus“. Skaitant legendas ir verčiant istorinius puslapius norisi tikėti, kad gyva Daugų dvasia. Mylinčios akys moka matyti grožį, narsios širdys kovoja dėl tiesos, darbščios rankos kalnus nuverčia. Gyvasties semiamės iš seniai seniai nugrimzdusios Daugio pilies – iš neaprėpiamų pievų atsigeriame Didžiulio ežero vandens. O iš rugių lauko išaugo moderni jauki visų patogumui sutvarkyta Turgaus aikštė. Džiaugsimės ja.„Daugai švenčia“ akimirkos (nuotraukos mokytojo Raimundo)Legenda apie Daugio pilįSimbolinio rakto perdavimasSeimo Pirmininkė Irena Degutienė, kiti garbingi svečiai lankosi mūsų gimnazijojeMokyklos muziejuoseBibliotekojeĮrašai Svečių knygojeŠventiniame koncerte

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos