Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija

Nepamirštama kelionė po Europą

  • Paskelbė:
  • Paskelbta: 2009-09-14
  • Kategorija: Renginiai

Nepamirštama kelionė po Europą

Pirmasis įrašas dienoraštyje: rugsėjis, antra savaitė, aš pradedu kelionę po Europą…

I DIENA

Nors dauguma iš mūsų buvo pavargę po pirmosios rugsėjo savaitės (vasara jau baigėsi, tačiau „įsivažiuoti“į mokslus dar sunku), tačiau visiems keliautojams susirinkus nė akimirkai nebuvo dingusi pakili nuotaika, šypsena.

Greitai atriedėjo ir autobusas.Vos tik į jį sulipome ir susidėjome lagaminus, prasidėjo kelionė, o kartu su ja ir pirmoji nakvynė ant ratų. Apie pirmą valandą nakties kirtome Lietuvos – Lenkijos sieną. Visą naktį važiavę, ryte, vos auštant, pasiekėme Varšuvą - Lenkijos sostinę. Gidės pažadinti, dar apsnūdę, bandėme žvalgytis pro langus, klausytis pasakojimo apie šį miestą. Deja, neturėjome galimybės išlipti, pasivaikščioti. Lenkijos sostine grožėjomės tik pro autobuso langą.

Dar po kelių valandų pasiekėme vieną iš savo kelionės tikslų – Wroclaw‘o miestą. Šio miesto senamiestis sužavėjo savo architektūra ir gyventojais. Čia pabuvome labai trumpai, nes turėjome pasiekti tos dienos tikslą – viešbutį Bolesloviec‘o mieste. Po beveik 4 valandų kelionės pasiekėme savo nakvynės vietą. Įsikūrę nakčiai, laukėme kitos dienos.

II DIENA

Iš pat ryto, tik spėję papusryčiauti, išsiruošėme į Lenkijos kaimynę Vokietiją. Po kelių valandų pasiekėme Saksonijos žemę. Dar šiek tiek, ir mes mieste, įsikūrusiame Elbės slėnyje, – tai žavusis Drezdenas. Su gide pasivaikščiojom po nuostabaus grožio senamiestį, apsilankėme baroko stiliaus Cvingerio rūmuose, kuriuose dabar – meno galerija, porceliano kolekcija, instrumentų ir prietaisų muziejus, ginklų galerija. Karo metais rūmai smarkiai apgriauti, atstatyti 1963 m. Ant rūmų „ Matematikos-fizikos paviljono“ fasado, ant juostos, einančios nuo antrojo aukšto iki stogo, pavaizduotas herbas su Lietuvos Vyčiu ir Lenkijos Ereliu. Tokį herbą galima stebėti ir ant „Karūnos vartų “ virš įėjimo iš pietvakarių pusės. Tai šiek tiek stebina, nes supranti, kad mūsų istorija susijusi. Taigi esame sena Europos tauta.

Kelionę vėl tęsėme. Prasidėjo ir pirmieji išbandymai – sužinojome, kas yra tikrieji mašinų kamščiai. Įstrigę ilgesniam laikui Vokietijos greitkelyje, patyrėme šiek tiek streso. Jau žinojome, kad laiku į viešbutį atvykti nepavyks. Skambinome, tačiau vokiečiai su mumis nenorėjo kalbėti nei angliškai, nei rusiškai.Visų džiaugsmui, tarp mūsų atsirado žmogus (vienuoliktokas Justinas), mokantis vokiškai, jam pavyko įtikinti viešbučio administraciją. Po ilgos ir įtemptos dienos įsikūrėme Achenos viešbutyje.

III DIENA

Trečiosios dienos rytą šalia autobuso rikiavosi elegantiškai apsirengusių žmonių grupė, nes buvom pasiruošę didžiajam kelionės tikslui – savo akimis pamatyti Europos Parlamentą.

Kelionė tęsėsi. Vos įžengus į Parlamentą, mus pasitiko vizitų ir seminarų programų koordinatorė Ieva Valutytė. Ji vaizdžiai, kompetetingai pristatė EP vaidmenį Europoje. Įdomiai pasakojo apie karjeros galimybes, Parlamento darbo principus bei įstatymų patvirtinimo sistemą. Nors turėjome susitikti su mūsų šalies europarlamentare Vilija Blinkevičiūte, tačiau ji buvo labai užsiėmusi. Visgi dėmesio sulaukėme. Susitikti su mumis panoro Viktoras Uspaschikas. Susitikimas buvo šiltas. Jis noriai su mumis kalbėjo, papasakojo apie atsiradimą didžiojoje politikoje. Europarlamentaras pateikė pavyzdžių, kaip, jo nuomone, reikėtų kelti Lietuvos ekonomiką, išgirdome pamąstymų apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemą , sužinojome jo tolimesnius planus, ką jis ketina nuveikti Europos Parlamente, išgirdome jo ( „normalios dienos“) dienotvarkę. Po beveik 2 valandas trukusio susitikimo, europarlamentaras pakvietė mūsų gausų būtį papietauti kartu su juo.

Iki pietų buvo likus valanda, todėl nuėjome į plenerinių posėdžių salę, tądien nieks joje neposėdžiavo. Mūsų koordinatorė I. Valutytė trumpai papasakojo apie balsavimo tvarką, apie kiekvienos valstybės vertėjų svarbą bei plačiau papasakojo apie parlamentarų darbą.

Vėliau visi išskubėjome pietauti, nes buvome maloniai pakviesti. Po pietų visi kartu nusifotografavome ir išsiskyrėme.

Pagrindinis kelionės tikslas buvo pasiektas. Po truputėlį pradėjom ruoštis namo...

Tačiau žinojome, kad dar mūsų laukia daug gražių įspūdžių.

Dar gavome truputėlį laisvo laiko ir kartu su gide apžingsniavome Briuselio rotušę – vieną gražiausių gotikos stiliaus pastatų Belgijoje. Pamatėme turizmo simboliu vadinamą besišlapinančio berniuko statulėlę. Anot belgų, kadaise vienas vaikas išgelbėjo miestą - iš baimės nusišlapinęs jis užgesino gaisrą. Šiam įvykiui atminti dviejų senamiesčio gatvelių sankryžoje, prie gyvenamojo namo, pastatyta Briuselio simboliu tapusi besišlapinančio berniuko (Manneken Pis) statulėlė. Ypatingų švenčių metu nuogo berniuko statulėlė aprengiama Elvio Preslio, Peliuko Mikio ar Mocarto drabužiais, o kartais net ir tautiniais Europos Sąjungos valstybių kostiumais. Skulptūra buvo papuošta ir Lietuvos vėliavos spalvų drabužiu. Berniuko garderobą jau sudaro daugiau nei 600 kostiumų, kurie saugomi miesto muziejuje.

Bet kokia kelionė be lauktuvių. Todėl grupelėmis pasidalinę visi skubėjome namiškiams pirkti belgiško šokolado plytelių. Po tikrai įsimintinos dienos patraukėme Prancūzijos link, ten mūsų laukė nakvynė...

IV DIENA

Nuo pat ankstyvo iškeliavome į garsųjį Paryžiaus rajoną – Monmartrą, kuris yra įsikūręs ant aukščiausios miesto kalvos (130m.), nuo kurios atsiveria nuostabaus grožio Paryžiaus panorama. Paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais, iki pat Pirmojo pasaulinio karo, kalva tapo poetų, skulptorių, tapytojų išrinktąja žeme. Čia gyveno ir dirbo Renuaras, Van Gogas, Pablo Picaso ir kt. Dienomis po ramias ir romantiškas Monmartro gatveles vaikštinėja turistai, ir, žinoma, „amžinai badaujantys menininkai“, kartais pernelyg įkyriai siūlantys savo meną. Vakarais netyla romantiška muzika, šokių judesiai. Tik apsilankęs Monmartre pajauti tą tikrą prancūzišką dvasią.

Ir mes, pasižvalgę po Monmartrą, nelikome abejingi. Betgi mūsų dar laukė ilga nuotykių kupina diena. Važiavimas metro, Eifelio bokštas, Triumfo arka... Bet apie viską nuo pradžių. Kad pakiltume į bokšto apžvalgos aikštelę, teko ilgai laukti eilėse. Bet laukimas atsipirko su kaupu. Pakilus vaizdas nuostabus – visas Paryžius tau po kojomis: Triumfo arka, garsiuosieji Eliziejaus laukai... Sakoma, kad iš Eifelio matyti net septyniasdešimties kilometrų spinduliu. Gražu.

Jau artinosi vakaras, plaukėme Senos upe ir grožėjomės Paryžiumi. Dar ilgai mūsų sąmonė keliavo matytais nuostabiais vaizdais, kol viską į savo vietas sudėliojo „dėdė miegas“.

V DIENA

Mes dar Paryžiuje.

Ryte po pusryčių patraukėm į metro stotį, kad galėtumėm aplankyti Luvrą bei Dievo Motinos (Notre-Dame) katedrą. Luvre susiskirstėme grupelėmis ir vaikščiojome apžiūrinėdami tam tikro laikotarpio meno kūrinius. (Tai yra vienas iš didžiausių pasaulio muziejų. Jį galima atpažinti iš stiklinės piramidės, stovinčios kiemo viduryryje.) Luvre apžiūrėjome daugybę meno kūrinių, paveikslų ( Mona Liza, Milo Venera, Nikės Statula, garsieji Napoleono apartamentai ir kt.). Po 2,5 valandos visi patraukėme į Dievo Motinos katedrą. Apsilankėme katedros viduje, grožėjomės nuostabia gotikine architektūra. Vėliau, artėjant pietų metui, grįžome prie mūsų viešbučio, ten laukė autobusas. Ir vėl visi kelyje.

VI DIENA

Šeštoji diena – tai tik kelionė autobusu. Pravažiavome Vokietiją, pasiekėme Čekiją, čia turėjome praleisti naktį.

VII DIENA

Paskutiniosios dienos rytą mūsų laukė pažintinė ekskursija po Prahos senamiestį. Perėjome garsųjį Karolio tiltą, kuris jungia Mažąjį miestą ir Senamiestį, Auksinę gatvelę, Rotušės aikštėje pamatėme Astronominį laikrodį. Kiekvienas praėjome meridiano juostele, mat sakoma, kad tas, kuris praeina tuo keliu, dar kartą sugrįš į Prahą. Visi norėjome dar kartą sugrįžti.

Galiausiai po pasivaikščiojimo grįžome į autobusą ir patraukėme namo. Mūsų jau nedąsdino skaičiai - 1000 kilometrų, 600, 200, visai jau čia pat namai. Lietuva.Po ~20 valandų trukusios kelionės ankstų šeštadienio rytą pasiekėme Daugus.

Visi išsiskirstė. Manau, kad liko neišdildomi prisiminimai.

.

Ačiū Ignui, Kristinai, mokytojoms Liucijai, Angelei, Gitanai, mokyklos direktoriui, pavaduotojui bei visiems kitiems mūsų kelionę rėmusiems ir palaikiusiems.

P.S. Dalinkitės savo įspūdžiais, būtų nuostabu perskaityti kiekvieno keliautojo trumpesnį ar ilgesnį kelionės dienoraštį – akimirkas, kurios buvo pačios, pačios...

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Pamokų laikas
Pertrauka
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.50 - 10.35
  • 4. 11.05 - 11.50
  • 5. 12.00 - 12.45
  • 6. 12.55 - 13.40
  • 7. 13.50 - 14.35
  • 8. 14.45 - 15.30
Iki atostogų liko

SVEIKINIMAI!

Socialinio ir emocinio ugdymo programa finansuojama projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II" Nr.09-2.2-ESFA-V-729-03-0001 lėšomis